DAILININKAS PARODŲ MARATONO KELY

Jis vis dar nori gražumo, juk estetinės teisės neatima joks laikmetis. Ir kuomet spurdanti fantazija perima jį patį, nešdamasi įkvėpimo gelmėn, užgimęs kūrinys perkeičia ir kitų jausmus. Dabarties nuliūdnėjimuose dailininko Laimono Šmergelio parodos tarsi šiltos, šviesios oazės, užtveriančios kelią liūdesio miražams. Prie jo paveikslų šypsosi vaikai, suaugusieji, „prisegę“ žvilgsnius, sugrįžta į taurias vaikystės dienas, nors garsiai ir nebeišdrįsta apie tai prisipažinti...

Ir su pačiu dailininku pabendravęs, niekada negauni „negatyvios dozės“ – visada turi kuo pasidžiaugti, tik ironijos nešykšti pavyduoliams ir pasipūtėliams. Tarpais atrodo, jog kuo skaudžiau jam smygtelėja kitų pavydulys, tuo atkakliau Laimonas kuria. Dauguma stebisi jo kūrybos piku, nors jo paveikslai gimsta ne vien iš fantazijos, bet ir begalinio darbštumo dermės. Nežinantiems dargi atrodo, kad dailininkas veržte veržiasi į parodas, o paklaustas apie tai, patikina:

– Ruošimasis parodoms mane slegia. Jaudinuosi, švaistau laiką, išsimušu iš kūrybos erdvės. Atrodo, visas jausminis pasaulis tam priešinasi, tačiau pakviestas negaliu atsisakyti – nenoriu būt pasipūtėlis, koks tikrai nesu.

Parodų salės jį „susiranda“ pačios. Kraštotyros muziejuje drauge su mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ „Menų kambarėlio“ mažaisiais dailininkais kasmet vykstanti personalinė – kaip ir ataskaita gimtajam miestui. Kas kartą atsiverianti vis nauja spalvinga tema, šiemetinė – „Fantazijos“ interpretacijomis. Autorius neslėpė, jog besiilsinčios gamtos žiemos mėnesiais be potėpio baltavo ir jo drobės. Nors ir retai, bet nepavyksta išvengti įkvėpimą trikdančių duobių, kai nieko kito nelieka, tik kantriai išlaukti. Taip ir žiemos tuštuma vėliau pratrūko purpuriniais vaikų-magų apdarais, personifikuotomis šukuosenomis, o pastelinės spalvos ramiai nusėdo kūdikių nuotaikų miniatiūrose. Muziejaus darbuotoja Rolanda Gudynienė įteikė parodos autoriui išties simboliškai šviesią dovaną – baltą drobę būsimam paveikslui.

O į parodą nesutilpusius paveikslus, kaskart kiekvieną ekspoziciją papildydamas naujais, dailininkas ruošia ilgai kelionei po Lietuvą. Netikėtai pakviestas dalyvauti projekte „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“, džiaugiasi patekęs į gabių, savitų kūrėjų bendriją: tapytojų Vytauto Eigirdo, Miglės Kosinskaitės, Vidmanto Gerulaičio, Arūno Daujoto bei Sergej Novikov iš Ukrainos, tekstilininkės Ingos Likšaitės, fotografo Gintaro Česonio, skulptoriaus Aliaus Berdenkovo.

VšĮ „Artkomas“ komanda bei projekto koordinatorius Olegas Darčanovas, vertindami dabartinę kultūrinės sklaidos situaciją mūsų šalyje, pastebėjo, jog daugeliui menininkų sudėtinga pristatyti savo kūrybą gausesnei auditorijai, neatrandamos tinkamos erdvės jų kūrybos sklaidai regionuose. Projekto parodoms dvarai ir pilys pasirinkti todėl, kad lankytojus traukia savo istorine praeitimi, architektūra bei dabar juose vykstančia veikla, tad užsukę į juos dar bus pamaloninti ir savitų autorių kūrybos ekspozicijomis. Pagal projekto idėją rotaciniu principu 38 personalinės parodos pabuvos Vilniuje – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Senojoje rotušėje, Trakų Vokės Tiškevičių dvare; Kaune – Ryšių istorijos muziejuje bei šv. Jurgio bažnyčioje, Kelmės krašto muziejuje, Jurbarko savivaldybės Raudonės pilyje, kamerinių menų centre – Senojoje Anykščių koplyčioje. Projekto baigiamoji grupinė įvyks Klaipėdos dailės parodų rūmuose.

O L. Šmergelio jau trečiąją parodą neseniai išvydo kaimynai anykštėnai, priėmę šiltai, svetingai, širdimi atsiliepę į autoriaus nuoširdumą. Vos dviejų mėnesių kūdikiško žvilgsnio Šarlota, tarsi išplaukusi iš Laimono kūdikių veidų galerijos, ir 74-erių su lazdele sunkiai paeinanti senolė – tokie netikėčiausi buvo šios parodos lankytojai.

– Gera čionai būti. „Limpa“ šis paveikslų stilius, – vyriškai santūriai uteniškio parodą įvertino buvęs „Žalgirio“ krepšininkas, dabartinis Anykščių savivaldybės mero patarėjas kultūros, sporto bei turizmo klausimais Sergejus Jovaiša, – siužetai iš fantazijos erdvės, o nutapyta realistiškai. Mano nuomone, projektui turėtų būti dėkingi ne vien menininkai, bet ir jų parodų lankytojai – be šito galbūt ir aš būčiau praleidęs šią parodą ir nepatyręs puikių emocijų.

Regina Stundinė

Spausdinti

DRAUGAI