Praėjusią savaitę Kultūros centro parodų galerija „nusidažė“ ryškiomis ir ekspresyviomis, karnavalą primenančiomis spalvomis, o iš ant sienų kabančių paveikslų įvairias emocijas „žarstė“ vaikai. Atidaryta įspūdinga menininko iš Utenos Laimono Šmergelio tapybos darbų paroda labai tinka artėjančių Naujųjų metų proga.
Parodos atidarymo įžangoje dambreliu ir plieninu būgneliu grojo Kultūros centro parodų organizatorius Egidijus Darulis. Po muzikinės kompozicijos E. Darulis, pristatydamas parodos autorių, sakė, jog L. Šmergelio kūrybą, jos kaitą jis stebi jau daug metų: „Mačiau L. Šmergelio kintantį kūrybos procesą. Anksčiau jo menas buvo ypač ekspresyvus, stebinantis. Ten buvo galima atrasti ir satanistiškų, ir erotikos elementų. Tačiau po kurio laiko jo darbai tapo žymiai subtilesni, nors juose vis dar būtų galima aptikti ir jo ankstesnės ekspresijos bruožų“.
Anot E. Darulio, L. Šmergelis yra vienas geriausių ir talentingiausių dailininkų. Be to, menininko kūryba labai skiriasi iš kitų. „Nors Lietuvoje taip pat kaip L. Šmergelis tapo ne vienas, vis dėlto jis yra visiškai kitoks dailininkas nei kiti. Jų darbai labiau skulptūriški, trūksta ornamentikos. Tuo tarpu L. Šmergelio paveikslai yra tarsi gyvi, į juos pažvelgus atrodo lyg ten vyktų kažkoks pasakojimas“, – kalbėjo parodos organizatorius.
Kalbėdamas apie savo darbus L. Šmergelis buvo kuklus ir nekalbus: „Nemėgstu apie save kalbėti. Ką sukuriu – tai ir matyti mano kūryboje. Tad tegu už mane ir kalba mano paveikslai“. Vis dėlto vėliau parodos autorius tapo atviresnis ir prisipažino, jog savo kūryboje jis vaizduoja kūdikius, vaikus todėl, kad jam yra taip lengviau perteikti suaugusiojo pasaulį: „Interpretuoti suaugusio žmogaus pasaulį būtų banalu. Ten lyg ir viskas aišku. Tuo tarpu piešiant vaiką, nors jis per mažas eiti žvejoti, joti ant arklio, dalyvauti kare, tačiau tokiu būdu galima žymiai labiau atskleisti suaugusiojo gyvenimą, jo įvairias emocijas, spalvas ir atspalvius“.
Kaip sakė L. Šmergelis, jo darbuose yra tas pats veikėjas, tačiau „pasakojimas“ konkrečiame paveiksle gimsta automatiškai. Idėją, ką toliau veiks veikėjas, padiktuoja jo veido išraiška, figūros detalės, emocijos. Mintis kūrybai dailininkui kartais inspiruoja fantazija, matyti vaizdai, kažkur skaitytos pasakos. Anot parodos autoriaus, vaikų tapymas jam yra kaip pasaka, kuri kiekvieną kartą yra vis nauja, gimusi iš, kaip jis pastebėjo, nesuvokiamų dalykų.
L. Šmergelis gimė, gyvena ir dirba Utenoje. Studijavo Šiaulių pedagoginiame universitete, kur įgijo dailės ir darbų mokytojo bakalauro laipsnį, dar po dvejų metų tapo tos pačios aukštosios mokyklos humanitarinių mokslų dailėtyros magistru. Jis yra surengęs daugiau kaip trisdešimt autorinių parodų, dalyvavo daugiau nei keturiasdešimtyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu menininkas dirba dailės mokytoju vaikų darželyje.
Eglė Krikštaponytė „Gimtoji žemė“, Ukmergės rajono laikraštis